Beitas (poezija)

Beitas (angl. beit, bait, arabų kalboje 'namas') – arabų, persų, urdu ir sindų poezijos metrinis vienetas. Jis atitinka poezijos eilutę. Kartais beitą neteisingai vadina kupletu, kadangi kiekvienas beitas būna cezūra padalintas į du vienodo ilgio puseilius (hemistichus). Kiekvienas puseilis turi 2, 3 ar 4 pėdas (2,3 ar 4 skiemenų), o beitas, atitinkamai – 4 (tetrametras), 6 (hegzametras) ar 8 (oktametras) pėdas.

William Alexander Clouston yra padaręs išvadą, kad ši fundamentali arabų prozodijos sąvoka kilusi beduinų ar dykumų arabų aplinkoje. Tai rodo skirtingų eilutės dalių terminija: viena pėda vadinama 'palapinės kartimi', kita – 'palapinės kuoliuku', o eilutės puseiliai pavadinti pagal palapinės „dvivėrių durų“ sąvarų pavadinimus. Be to, eilutė pavadinta beit 'namas', bet smulkesni elementai pavadinti palapinės dalių pavadinimais. Palapinę vadinti namu gali tik palapinėse gyvenę klajokliai.

Beitas gali būti atskiras eilėraštis, iš jų gali būti sudaryti rubajai, gazelės, kasidos ir kitos rytietiškos lyrikos formos.